Norėjau kiek paeksperimentuoti su “uniforma”. “Uniformomis” aš vadinu tuos derinukus, kurie dažnai pasitaiko akiratyje, ir gali būti priskirti tam tikrai žmonių grupei.
Tas blogas prisikaupė neigiamos energijos per pastarąją savaitę. Šį sekmadienį bandau visą tai nugalėti su šypsena veide ir meile širdyje. Peace and Love people 
Labvakar, šiandien pakeičiau vertinimo sistemą bloge, kadangi pastebėjau piktnaudžiavimo atvejų. Manau naujoji sistema atbaidys nuo tokios praktikos Atsiprašau dalyvavusių merginų, pagal paskutiniuosius duomenis keliais balsais laimėjo Monika. Visų gerų ir neturinčių ką veikti žmonių paprašysiu prabalsuoti dar kartą.. Ačiū iš anksto ir tikiuosi ateityje tokių problemų nebeliks. Malonaus šeštadienio vakaro visiems skaitytojams!
Good evening. Today I changed the ratings system on the blog, because I noticed some abusing regarding voting. I hope the new system will stop this nonsense. I apologize the girls who participated in “do your fashion” contest – the last known ratings said that Monika was winning by a couple of votes. I want to ask all the good and non-busy people to vote once again.. Thank you in advance and I wish there will be no such problems in the future. Have a nice Saturday evening everybody!
ag
Valio! Do your fashion įgauna pagreitį! Labai džiaugiuosi, kad ši akcija susilaukia susidomėjimo ir dargi žiūrovų aktyvumo. Geriausia dienos pradžia yra gauti laiškelį su nuotraukomis ir mielu aprašymu. Šiandien mane pasiekė gražus Monikos laiškas, kurį nedelsiant ir publikuoju. (Operatyvioji mados žurnalistė ag 
) Labiausiai man patiko, kaip Monika prisipažino, jog tokiais drabužiais “gąsdina publiką”. Tiesą sakant pažįstamas jausmas, atrodo apsirengi lyg ir paprastai, o žmonės gatvėj gąsdinasi O ko? Juk gražu! Ir kuo mes daugiau gąsdinsimės kitoniškumo, tuo provincialesni būsime… Na, bet šis įrašas ne apie tai Grįžtu prie Monikos :
Vakar gavau labai mielą laiškelį, kuriame Rūta apgailestavo, kad nelabai turi priemonių rašyti savo bloge apie derinukus, tačiau štai netyčia rado mano kvietimą publikuotis čia. Ir tuo pasinaudojo! Pristatau pirmąją do your fashion dalyvę Rūtą:
Pastebėjau, kad ne man vienai gūdžiausią žiemą vaidenasi vasara Kai už lango vien sniegas ir šaltis, norom nenorom mintimis nusikeli ten, kur saulė, kur karštas smėlis, kur jūra kedena plaukus…
Ši mergina sukontaktavo mane tuo metu, kai galvojau, kad jau viskas, rauksim šitą blogą, niekas čia nieko nesupranta ir niekam čia nieko nereikia. Tačiau ji, būdama iš kito pasaulio krašto nusprendė pakalbinti mane ir publikavo mūsų pokalbį savo bloge Style À Propos. Interviu susilaukė gražių žodžių ir parodė, kad mada, kaip ir muzika, neturi sienų. Šia kalba gali kalbėtis visi.. Taigi šiandien noriu išreikšti pagarbą ir pristatau šią žavią asmenybę Hannele Jums.
Šį kartą derinukas kiek įmanoma minimalesnis. Bandžiau įvaldyt biški “fyfišką”, bet nepaprastą įvaizdį.
Neslėpsiu, ilgai tverti nesifotografuojant negaliu. Tuo labiau, kai apšvietimas pats kviečia kažką daryti. Reikia išnaudoti laisvą laiką savo malonumams Šį derinuką įkvepė blogerė cocorosa, ir konkrečiai jos idėja tiesiog nukirpti pėdkelnes ir tokiu pasidaryti koines virš kelių.. Taip pat pastaruoju metu kažkaip dažnai eteryje užtikdauvau poną Karlą
Hey hey, pagaliau paviešintas ilgai kurptas, mąstytas, numylėtas agėjaus interviu kolegės stileivos Hanelės iš Amerikos jaukiame bloge: Style À Propos Woohoo, kaip pakėlė nuotaiką
Interviu kalbu apie save ir savo stiliaus inspiracijas ir taip toliau. Pabandysiu čia šiokią tokia santrauką padaryt lietuviškai:
Sveiki, mieli skaitytojai (-jos). Po vakarykštės nesėkmės ir prarastų įrašų reitingų supratau, kad tai yra ženklas Ženklas, kad reikia kiek pristabdyti įsibegėjusį traukinį ir atsikvėpti… Tiesiog pats sau atsibodau ir pradėjau kartotis, ko sakiau niekada sau neleisiu Nepaisant to, nenorėčiau, kad blogas mirtų, todėl kreipiuosi į JUS.
Man kartais norisi apsirengti kiek “over the top” Patikrinti ribas tarp to kas MAN normalu ir šiek tiek persistengti ir pažiūrėti, kas iš to gausis..
Kartais po intensyvios derinukų kūrybos ( ) ateina laikas, kuomet tiesiog būni kiek išsikvėpęs. Nereiškia, kad tokiais momentais reiktų rengtis belenkaip..
Šį rytą dar voliodamasi lovoje bandžiau atsekti, kada man prasidėjo šios spalvos manija..
Šį įrašą įtakojo vėlgi knyga ir konkrečiai Dior Homme namų dizaineris Kris Van Assche. Jo sukurtas paprastumas mane sužavėjo. Derinukas iš drabužių, kuriuos kiekviena moteris, o taip pat neabejoju, kad ir kiekvienas vyras turi savo spintoje..
Niekad negalvojau, kad angliškai stiuardai rašosi su ta pačia šaknimi, kaip ir troškinys oh well…
Rožinė visuomet man asocijavosi su fyfomis blogiausia to žodžio prasme. Tačiau nepastebimai mano spintoje atsirado daug rožinių dalykų. Tai koks šalikėlis, tai kokie marškinukai, tai dar kas… Tačiau visuomet maniškė rožinė buvo tokia labiau nekalta. Baby pink ją vadina.. Šiandien tokia rami baby pink diena man. Suderinau su švelniomis rudomis..
Seniai kirbėjo mintis “patiuninti” kokius nors batus. Turint omenyje visą tą kniedžių reikalą, mintis neatrodė tokia gąsdinanti ar neįmanoma.. Taigi įsigijau gana paprastai atrodančius aulinukus ir ėmiausi darbo…
Įrašą įkvepė naujausias DIY projektėlis. Besitvarkydama radau užsilikusias dirbtinio kailio rankoves nuo paltuko. Iš karto pradėjau galvoti prie kurio čia švarko petukų jas prisiuvus Labai jau išranki spalva, prie bet ko netinka.
Ilgai ruošiausi šiam įrašui. Visų pirma tai mano paskutiniojo mezginio debiutas. Tuo pačiu tai ir vienos iš Kalėdinių dovanų sau (sijono) pristatymas. Manau jie tarpusavyje idėjiškai ir spalviškai derinasi. Aprangos tema: ateivis.
Žiūrėjau vakar filmą “Aušros kariai”. Apie vampyrus. Apie kraują. Šiandien mane užmušė. Taigi beieškant laimikio į akis iš karto krito kraujo raudonumo aksominė suknelė. Puikiai atspindi vidinę būseną. Derinys vampyriškas.
Hlo,
Sėdėjau ryte sėdėjau prie kompo, pamąsčiau “velniop, juk gražus oras”, ir susiruošiau išeiti. Kažkodėl tokiais momentais imi labai skubėti, lyg staiga susivokęs, kad kažkur labai vėluoji.. Taigi derinukas toks greitas ir nelabai pramąstytas gavosi, tačiau man vistiek patinka…
Visiems, kurie norėjo paklausyti: Kviečiu šį penktadienį į Kauną, “PuntoPizza”, Kestučio g. 6. Nežinau, ar sugebėsiu pasveikti iki to laiko, bet bent jau papozuosiu, jei dainuot negalėsiu
Sveiki sveiki! Visų pirma sveikinu su naujaisiais metais! Apturėjau šiokias tokias atostogas, tad labai atsiprašau tų, kurie lankėsi puslapyje ir vis nieko nerasdavo.. Tikrai Jūsų nepamiršau ir intensyviai mintijau, kaip čia naujaisiais metais jus džiuginsiu Primąsčiau visokių naujienų ir nenaujienų, galvoje pripaišiau visokių derinukų, taigi dabar telieka susiimti ir viską išpildyt
Na ir antrasis derinukas labiau patogesnis ir tinkamas Kalėdiniams šeimos pietums. Nei per puošnus, nei visai kasdieniškas. Gal kiek megztukas man per didelis
read more…
Tiesą sakant norėjau paderinti keletą variantų šventėms. Gavosi, kaip visada kažkas kitko, nei planavau Dar viena tiesa ta, kad po praėjusių visiems patikusių publikacijų bijojau ką ir dėti. Labai patiko gražūs žmonių žodžiai ir bijau vėl nusivilti, kai kaltins kad ne tas koines užsidėjau ar dar ką.. Anyway, nusprendžiau apsidrausti humoru. Taigi: senmergės apdarėlis…
Aš nuo senų laikų vartoju tokia frazę – “atsipalaidavęs miestietis”. Ji nurodo tam tikrą aprangos tipą ar net gyvenimo būdą. Seniau čia reikšdavo, kad vaikštant pajūriu reikia užsimesti dryžuotą megztuką ant pečių ir surišti rankoves. Dabar gi ta sąvoka apima daug daugiau. Iš esmės tai toks tipažas, kai gyveni komfortabiliai, bet prabangiai. Calvin Klein man labai primena “atsipalaidavusius miestiečius”. Ir kiti minimalistai. Paprasta bet patogu ir įdomu tuo pačiu. Anyway, apie ką aš čia.. Kai pamačiau šį švarką, gražios spalvos, pusiau šilkinį pusiau lininį, man jis rėkte rėkė “atsipalaidavęs miestietis”. Ir šiandien pabandžiau įgyvendint labiau žiemišką “miestiečio” įvaizdį. (O tai sunkiau padaryt, nei atrodo, nes “miestiečiai” gyvena ten kur šilta, ir jiems žieminių batų nešiot nereik )
